Geštalto psichoterapija

"Aš darau savo, tu – savo.

Aš nesu čia tam, kad atitikčiau tavo lūkesčius.

Tu nesi čia tam, kad atitiktum mano lūkesčius.

Tu esi tu, aš esu aš.

Ir jei mes kada rasime vienas kitą, bus nuostabu.

O jei ne, ką padarysi."

Geštalto malda, Fritz Perls

Psichoterapija yra metodas, kada kliento psichologinės, socialinės ar kitokios problemos sprendžiamos betarpiško kontakto su terapeutu metu, taikant verbalinę ir neverbalinę komunikaciją. Geštalto psichoterapija yra viena iš psichoterapijos krypčių, kurios esmė yra pamatyti pasikeitimo poreikį ir galimybes, keistis eksperimentiniu būdu bei adekvačiai valdyti pasikeitimo procesą. Eksperimentinis būdas reiškia patyrimą, kurį žmogus sąmoningai išgyvena terapinio kontakto metu ir kurio metu įvyksta pasikeitimas žmogaus viduje bei jo santykiuose su aplinka.

​

Geštalto psichoterapija nesiekia sulaužyti ar per prievartą pakeisti išmoktų psichologinių gynybos strategijų ar kontakto stiliaus, bet padeda pamatyti pasikeitimo poreikį, stengiamasi klientui padėti susivokti, kaip žmogus veikia, siekiama padėti sąmoningai ir kryptingai keistis. Geštalto “paradoksali” pasikeitimo teorija (A.Beiseris,1970) sako, jog siekiant pasikeitimo, visų pirma reikia pilnai patirti ir įsisąmoninti, kas esi ir kas yra, prieš stengiantis būti kuo (dar) nesi, pasiekti to ko (dar) nėra.

​

Geštalto psichoterapija būdama holistinės prigimties, į žmogų žiūri kaip į visuminį organizmą, susidedantį iš daugelio dimensijų ar dalių, kurios tarpusavyje sąveikauja ir egzistuoja tik santykyje viena su kita, o pasikeitimas vienoje dalyje sąlygoja pasikeitimą visose kitose.

Holistiniai metodai išskiria tris didžiąsias dimensijas: kūno, proto ir dvasinę dimensiją. Geštalto terapijoje darbui su kūnu ir kūno procesais yra skiriamas ypatingas dėmesys. Geštalto terapija siekia apjungti į vieningą visumą visus žmogaus aspektus tam, kad jis akimirka po akimirkos gyventų sąmoningą gyvenimą  būdamas vientisas ir harmoningas tiek savyje, tiek santykyje su aplinka siekiant:

​

• atstatyti kontaktą su kūno procesais

• įprasminti jutimus ir neverbalinius procesus

• atstatyti ryšį tarp suskilusių/atskirų asmenybės dalių

• integruoti asmenybės dalis į vieningą asmenybės visumą

​

"Žmogus ir visa būtis kaip visuma" yra vienas pagrindinių Geštalto principų. "Tai reiškia, jog mūsų fiziniai, emociniai, intelektualiniai, dvasiniai aspektai nuolat veikia, siekdami pusiausvyros tarpusavyje bei su aplinkiniu pasauliu".

​​

Pagrindiniai geštalto terapijos tikslai:

​

1. Didinti žmogaus suvokimą, įsisąmoninimą, savo asmenybės gilesnį pažinimą.

2. Padėti žmogui pamatyti savo įprastus, tradicinius elgesio būdus, stereotipus, pasipriešinimus, siekiant padidinti savęs ir savo santykio su aplinka suvokimą ir tuo pačiu padėti keistis.

3. Užbaigti neužbaigtus reikalus/situacijas/geštaltus.

4. Suvokti savo pasipriešinimus (kontakto stoką su kūnu ir jausmais, destruktyvius įsitikinimus, nesąmoningą projektavimą, įsivaizdavimą, intelektualizavimą, racionalizavimą,  nujuokavimą, nemokėjimą paskyti "ne", savęs iškėlimą virš kitų, jausmų užslopinimą, savęs žalojimą ar kt.), pakeisti savo elgesį remiantis adekvačiai suvokiama realybe.

5. Pažinti vidinį konfliktą ir jį išspręsti.

6. Padėti pamatyti savo gyvenimą kaip savo kūrybos vaisių bei prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.

7. Didinti pasitikėjimą savimi integruojant suvokimą, įsisąmoninimą ir veiksmą.

8. Skatinti judėti žmogų nuo priklausomybės link adekvačios autonomijos.

9. Praplėsti žmogaus elgsenos repertuarą ir diapazoną.

10. Sudaryti sąlygas loginių ir neloginių veiklos formų panaudojimui terapijoje siekiant žmogui geriau pažinti save ir kūrybiškai adaptuotis nuolat besikeičiančioje aplinkoje.

​

Pasak daugelio žymių geštalto terapeutų, geštaltas yra vakarietiškas kelias į prabudimą, į tikresnį ir harmoningesnį gyvenimą.​

​